Ignas Spudys's List: Astronomija

Mažesni už planetas Saulės sistemos kū­nai, elipsinėmis orbitomis skriejantys aplink Saulę, esantys arti pagrindinės Saulės sistemos plokštumos. Asteroidų skersmuo būna 0.1-1000 km. Daugiausia asteroidų skrieja tarp Marso ir Jupiterio orbitų.

Pagal ryškumą asteroidai skirstomi į tris pagrindines grupes:

C - šiai grupei priklauso daugiau nei 75 % visų žinomų asteroidų. Šios grupės asteroidai yra labai tamsūs. Jie dominuoja išoriniame asteroidų žiede

S - šiai grupei priklauso maždaug 17 % visų žinomų asteroidų. Šios grupės asteroidai gana šviesūs. Jie dominuoja vidiniame asteroidų žiede.

M - šiai grupei priklauso likę žinomi asteroidai. Šios grupės asteroidai yra gana šviesūs. Jie dominuoja asteroidų žiedo centre.

Pagal savo vietą asteroidai yra skirstomi į kelias rūšis.

Pagrindinio asteroidų žiedo asteroidai - tie asteroidai, kurie yra tarp Marso ir Jupiterio orbitų.

Artimi Žemei asteroidai - tie asteroidai, kurie praskrenda netoli nuo Žemės.

Trojėnai - asteroidai, kurie skrieja Jupiterio orbita.

Asteroidų juosta yra ta vieta, kurioje skraido daugiausiai asteroidų. Ši vieta yra tarp Marso ir Jupiterio orbitų. Daug mokslininkų teigia, kad asteroidų juosta yra pirminė medžiaga, kuri niekada nebuvo virtusi planeta, o kit teigia, kad asteroidų juosta - tai po susidūrimo su kometa išsiskaidžiusi planeta.

Didžiausi asteroidai: Cerera, Paladė, Vesta, Higėja, Eunomija, Junona. Didžiausio spindesio yra Vesta, ji beveik matoma plika akimi. Didžiausi asteroidai kartais vadinami nykštukinėmis planetomis.

Didžiulis asteroidas Vesta pasižymi daugeliu savybių, kurios paprastai siejamos su kietomis planetomis, tokiomis, kaip Žemė. Šis asteroidas yra antras pagal dydį, jo skersmuo užima 530km. Taip pat jis yra ryškus ir vienintelis iš visų asteroidų kartais matomas plika akimi. Šiame asteroide aptikta geologinių procesų, kurie dažniausiai būna būdingi planetoms.

Asteroidas Cerera yra pats didžiausias asteroidas. Jo skersmuo siekia 930km. Spėjama, kad Cerera galėjo būti nesusiformavusios planetos branduolys. Taip pat neatmetama galimybė asteroide Cerera rasti vandens. Asteroidas Cerera turi planetoms būdingų savybių, bet jo masė yra labai maža ir sudaro tik 1/14 Plutono masės dalį.

Arti Žemės skrendantys asteroidai ir kometos vadinami bendru arti Žemės skriejančių objektų vardu. Šie objektai kelia realų pavojų tiek civilizacijai, tiek visai gyvybei Žemės planetoje. Nors susidūrimo su asteroidu tikimybė yra labai maža, tačiau Žemės geologija mums sako, kad tokie susidūrimai yra ne toks jau retas reiškinys: mokslininkai rado daugiau kaip 150 smūginių kraterių mūsų planetos paviršiuje (keletas jų yra Lietuvos teritorijoje). Jeigu Žemėje nebūtų vandenynų, o sausumos neveiktų vandens erozija, Žemė būtų išmarginta krateriais kaip ir Mėnulis.

Šiuo metu astronautai planuoja vykdyti misiją, kuri primintų filmo siužetą. Grupė astronautų treniruojasi, kad galėtų nusileisti asteroide. Jie planuoja ištirti asteroido paviršių, bei tikisi rasti naudingų mineralų. Taip pat astronautai nori geriau suprasti, kaip galima sunaikinti asteroidą, jei žemei grėstų susidūrymas. NASA tikisi, kad šios misijos padės atskleisti naujų duomenų apie asteroidus, bei apie visą ankstyvosios visatos susidarymą.

Bet kuris iš dangaus krentantis asteroidas žemę pasiektų su didžiule griaunančia jėga. 2028 metais netoli nuo Žemės planetos praskries vienas iš asteroidų, kurio skersmuo siekia apie 1,6 kilometrų (1 mylią). Tačiau, jei atsitiktų kažkas blogo ir asteroidas skrietų į Žemę, planetai kiltų didelis pavojus. Asteroidas yra didžiulis ir skrieja apytikriai 48280 kilometrų per valandą greičiu (30000 mylių per valandą). Todėl jam pasiekus Žemę, jis sunaikintų didžiąją dalį šios planetos ir prilygtų apytiksliai vienam milijonui megatoninių bombų. Vienos mylios skersmens asteroidas savo griaunamąja jėga prilygtų dešimčiai ant Hirošimos numestų bombų jėgai.

Spėjama, kad dinosaurai išnyko į Žemę nukritus asteroidui, kuris sunaikino didelę dalį planetos. Jei mes norime išvengti tokio likimo, kartais mokslininkams tenka paveikti asteroidų skridimo kryptį. Astronautai turi technines galimybes, kurių dėka gali apsaugoti Žemę nuo susidūrimo su asteroidais. Yra net kelios skirtingos technikos, kaip mokslininkai, naudodamiesi naujausiais įrengimais, gali šiek tiek stumelti pavojinguosius asteroidus toliau nuo Žemės. Mokslininkai gali pasitelkti gravitacinį aparatą, kuris per tam tikrą laiko tarpą nustumtų asteroidus tolyn. Taip pat vienas iš būdų yra asteroidų sunaikinimas.

Prieš 65 milijonus metų 10 kilometrų skersmens asteroidas susidūrė su žeme, sukeldamas sprogimą ir globalinį atšilimą. Dėl šių priežasčių iš Žemės išnyksta dinozaurai.
Prieš 3,3 milijonus metų susidūrimas Argentinos teritorijoje nulėmė daugelio rūšių išnykimą ir globalinį atšalimą.
1490 metais Kinijos mieste žuvo apie 10 tūkstančių žmonių, po to, kai danguje suiro asteroidas.
1908 metais virš Tunguskos ir Siberijos sprogo asteroidas, kuris nušlavė visus medžius ir miškus 2 tūkstančių kilometrų spinduliu. Laimei, žmonės nežuvo.
Vėliau mokslininkai pranašaudavo Žemės susidūrimus su asteroidais, tačiau prognozės būdavo paneigiamos.

Mokslininkai nustatė, kad labiausiai rizikingos vietovės, į kurias gali nukristi asteroidas mūsų planetoje yra Kinija, Indonezija, Japonija, Jungtinės Valstijos, Filipinai, Italija, Jungtinė Karalystė, Brazilija ir Nigerija. Jei į Žemę skrietų apytikriai 100 metrų (330 pėdų) skersmens asteroidas, tuomet išvardintos šalys patirtų beveik neatstatomus nuostolius arba prarastų didžiąją dalį gyvybės.

Potencialios asteroidų panaudojimo galimybės yra išties daug žadančios. Tyrimai rodo, kad asteroidus būtų galima panaudoti kelioms sritims.
1) Saulės baterijomis veikiančio Žemės satelito statybai. Asteroidai yra mažiausiai kainuojanti medžiaga, tinkama statyti satelitams. Taip pat, tokie satelitai sumažintų atominių reaktorių veikimą ir aplinkos teršimą Žemėje.
2) Miestų, bei gamyklų konstravimas įvairiuose orbituose. Mokslininkai tikisi sukurti civilizaciją kosmose ir tam tikrai padėtų asteroidų medžiagos.
3) Didžiulių kosminių laivų statyba. Įkūrus civilizaciją kosmose, transportavimas būtų būtinas, o kosminius laivus būtų galima gaminti iš asteroidų.
4) Žemės apsauginio skydo nuo saulės gaminimas. Šį skydą, kuris Žemę saugotų nuo saulės spindulių radiacijos būtų galima "pastatyti" tarp Žemės ir Saulės.
5) Vandens šaltiniai kosminiams laivams. Kai kuriuose asteroiduose yra vandens.
6) Įvairių metalų panaudojimas. Spėjama, kad asteroiduose galima rasti vertingų ir naudingų iškasenų, tokių, kaip auksas, platina ir kiti metalai.

Patys pirmieji asteroidai buvo pavadinti klasikinių mitologinių būtybių vardais. Pavyzdžiui Cerera, Vesta, Paladė. Tačiau dabar tarptautinė astronomijos sąjunga reguliuoja ir nustato asteroidų pavadinimus. Asteroidų pavadinimai susideda iš skaičių ir pavadinimo. Įdomu tai, kad yra asteroidų pavadintų Lietuvos garbei. Pavyzdžiui:
Asteroidas "Čiurlionis" (2420);
asteroidas "Lietuva" (2577);
asteroidas "Vilnius" (3072);
asteroidas "Straižys" (68730);
asteroidas "Kaunas" (73059);
asteroidas "Ažusienis" (95593);
asteroidas "Molėtai" (124192);
asteroidas "Bartkevičius" (141496);
asteroidas "Sūdžius" (175548);
asteroidas "Stromvil" (95851).