Aiste Daubaraite's List: Meteoritai

• So - do these pieces ever survive the atmosphere and hit the ground? Yes. When that happens, we call the piece that lands a meteorite. The survival of a piece is determined by its size and what it is made of. First - it must be made of something tough enough to stand the forces that result from hitting the atmosphere. Second - it must be large enough that it cannot be heated all the way though in the short time it takes to pass through the atmosphere. Imagine a rock 100 meters across. In the few seconds that it takes to traverse the atmosphere the heating will only penetrate a very short distance. The outer layer of the object will get singed and burned, but the vast bulk of it will not get heated; heat just won't flow through 50 meters of rock in 10 seconds.

  • Meteoras, pasiekęs Žemę, vadinamas meteoritu. Tam, kad meteoras paiektų Žemę, jis turi būti pakankamai kietas, kad atlaikytų spaudimą ir pakankamai didelis, kad neįkaistų.

• Charakteringas poliruotų ir ėsdin­tų geležinių meteoritų ornamentas, kuriame skirtingą nikelio kiekį turinčios linijos kerta viena kitą keliomis kryptimis.

• Stambus meteorinis kūnas, įskriejęs į planetos atmosferą, gali pasiekti jos paviršių ir nesuiręs. Nukritęs į Žemę, toks kūnas arba jo skeveldros vadinami meteoritais. Jie būna kelių rūšių: aerolitai, arba akmeniniai meteoritai, ir siderolitai, arba akmeniniai geležiniai meteoritai. Yra įvairių tarpinių tipų. Išėsdinus meteorito paviršių rūgštimis, randama būdingų stuktūros piešinių, vadinamų Vidmanštateno figūromis.

  • Meteoritai yra sudaryti iš akmens ir/arba geležies. Jų paviršių išėsdinus rūgštimis randama būdingų struktūros piešinių- Vidmaštateno figūrų.

• Be pavienių mete Ant Žemės kasmet nukrinta iki 100 000 t meteoritų: nuo dulkių   dydžio iki 1000 kg luitų, tačiau randama jų palyginti nedaug. Lietuvoje užfiksuoti   keturi meteoritų kritimai: 1877 m. Panevėžio apskr. Juodžių kaime (51,5 g);   1908 m. Akmenės apylinkėse (l kg); 1929 m. Anykščių rajone netoli Andrioniškio   (3644 g); 1933 m. Ukmergės rajono Žemaitkiemio apylinkėse (42 kg).
    Atsitrenkdami į Žemę, dideli meteoritai išmuša kraterius, vadinamus astroblemomis   — „žvaigždžių žaizdomis" (gr. blema — žaizda).

  • Ant Žemės kasmet nukrinta iki 100 000 t meteoritų, tačiau jų randama palyginti nedaug. Atsitrnkdami į žemę dideli meteoritai išmuša kraterius, vadinamsu astroblemomis.
• Astroblemų yra ir Lietuvoje: 8 km skersmens — Vepriuose (Ukmergės raj.), 5 km   skersmens — Mizarų kaime prie Druskininkų. Spėjama, kad ir netoli Aukštadvario   esanti 200 m skersmens bei 45 m gylio Velnio duobė taip pat yra kosminės kilmės.

  • Didžiausia Lietuvoje esanti astroblema yra verpiuose (ukmergės raj.) . Jos skersmuo - 8 km.
• Į Žemės atmosferą neretai krinta 10—20 m dydžio bei 20—40 t masės ledo ir sniego   kamuoliai, kurie dažniausiai išgaruoja 8000—24 000 km aukštyje nuo Žemės paviršiaus.   Seniausias meteorito kritimas kinų metraščiuose aprašytas 2133 m. pr. Kr.
    1952 m. Švedijoje rastas meteoritas, pragulėjęs Žemėje 463 milijonus metų.
    Didžiausias žinomas meteoritas buvo rastas 1920 m. Namibijoje. Tai 93 % geležies   ir 7 % nikelio monolitas, kurio ilgis 2,75 m, plotis 2,43 m, masė 59 t.

  • Į Žemės atmosferą meteoritai krinta gan dažnai, bet dažniausiai jie išgaruoja iki paviršiaus likus bent 8000 km.

1 more annotation...