Skip to main contentdfsdf

    • Į planetos, pvz. Žemės atmosferą 15–70 km/s greičiu įskriejusio meteoroido ir jo irimo produktų švytėjimas. Meteoroidas švyti todėl, kad, sąveikaudamas su atmosfera, įkaista, apsilydo ir sub­limuoja. Plika akimi matomi meteorai iki 5-ojo ryškio. Šviesesnis negu nulinio ryškio meteoras vadinamas bolidu. Silpni plika akimi nematomi meteorai įsižiebia 140–160 km aukštyje, vidutinio ryškio matomi meteorai – 80–110 km aukštyje, lėti šviesūs meteorai – 60–80 km aukštyje. Jei meteoroido masė <1 g, meteorai būna silpnesni negu 4-ojo ryškio, kelių g masės meteoroidai būna nulinio ryškio, 25–30 g masės meteoroidai būna minus 4-ojo ryškio ( žr. Bolidai).
      • Meteoras yra meteoroido ir jo irimo produktų švytejimas dėl sąveikos su atmosfera.

    • krintančios žvaigždės (meteoro) reiškinį sukelia vadinamasis meteoroidas. Tai kosminėje erdvėje skriejantis mažų matmenų (nuo kelių mikrometrų iki kelių šimtų metrų) kietasis kūnas – dulkelė arba ledo gabalėlis. Į Žemės atmosferą 15-70 km/s greičiu įskrieję meteoroidai ir jų irimo produktai švyti, nes sąveikaudami su atmosfera, įkaista, lydosi ir garuoja. Silpni plika akimi nematomi meteorai įsižiebia 140-160 km aukštyje, vidutinio ryškio matomi meteorai - 80-110 km aukštyje, lėti šviesūs meteorai - 60-80 km aukštyje. Per parą ant Žemės nukrinta šimtai tonų meteorinių dulkių ir meteoritų.
      • Meteoro reiškinį sukelia meteoroidas- kosmose skriejantis mažų matmenų kietasis kūnas.

    • Meteorai krinta nelygiai pasiskirstę dangaus skliaute. Galima pastebėti, kad būrys meteorų išlekia tartum iš vieno taško, esančio kuriame nors žvaigždyne. Tai meteorų srautas, vadinamas pagal žvaigždyną, kuriame yra tas taškas (radiantas). Žymiausi meteorų srautai yra perseidai, krintantys liepos pab. – rugpjūčio pr. iš Persėjo žvaigždyno, ir leonidai, smingantys iš Liūto žvaigždyno lapkričio viduryje. Kiti srautai yra mažiau įspūdingi. Šiuo metu yra atrasta 62 meteorų srautai, o savo patvirtinimo laukia dar keturiskart daugiau. Tačiau daugiausia meteorų nepriklauso jokiam srautui ir yra vadinami sporadiniais meteorais. Tokių atsitiktinai krintančių žvaigždžių tamsią naktį galima tikėtis suskaičiuoti nuo 5 iki 10.
          Patys meteoroidai dažniausiai atsiranda irstant kometoms arba įvairių kosminių kūnų susidūrimų metu.
      • Meteorų kritimas nėra tolygiai pasiskirstęs. Šiuo metų yra 62 meteorų srautai, tačiau daugiausia meteorų nepriklauso jokiam srautui. Tokie meteorai vadinami sporadiniais.

  • May 27, 12

    Šioje nuotraukoje pavaizduotas perseidas- Persėjo žvaigždyno meteoras. 2010 m.
    http://images.nationalgeographic.com/wpf/media-live/photos/000/245/cache/perseids-meteors-2010-close-up_24558_600x450.jpg

1 - 3 of 3
20 items/page
List Comments (0)