Simona Jurčiukonytė's List: Planetų palydovai

Puikus puslapis, kuriame surašytos visos planetos ir jų palydovai. Paspaudus ant kiekvieno palydovo galima apie jį pasiskaityti. Pateikti duomenys: apsisukimas aplink savą planetą, masė, skersmuo, temperatūra, sukimosi aplink savo ašį greitis. Jei planeta turi daugiau palydovų, jie taip pat visi išvardinti bendroje lentelėje, galima juos palyginti.

Čia pateikta kai kurių planetų palydovų pagrindiniai duomenys. Tokie, kaip vid. nuotolis nuo centro, apskriejimo aplink planetą periodas, skersmuo arba matmenys. Galima palyginti mūsų planetos, Žemės, palydovą Mėnulį su kitų planetų palydovais. Kaip tik pastebėjau, kad Mėnulis yra gan didelis palydovas, nes jo skersmuo net 3475km.

Svetainėje pasakojama apie Mėnulį, apie jo atsiradimą. Labiausiai tikėtina, kad Mėnulis atsirado po didžiulio susidūrimo, kai didelis kosminis kūnas trenkėsi į mūsų jauną planetą. Po susidūrimo nuo Žemės atskilo nuolaužų, vėliau jos susijungė ir suformavo Mėnulį. Taip pat šioje svetainėje galima pasiskaityti apie mūsų palydovo naudą ir svarbą. Mėnulis Žemei daro daug didesnę įtaką nei kiti palydovai savo planetoms. Tikėtina, kad mūsų Mėnulis nulėmė palankias sąlygas gyvybei Žemėje vystytis, todėl galima teigti, kad mūsų palydovas yra išskirtinis.

Šioje svetainėje galima pasiskaityti apie tai, jog mokslininku nuomone, po katastrofos galėjo susidaryti ne vienas, o daugiau žemės palydovų. NASA tyrimų centro mokslininkai sukurtame naujame modelyje daro prielaidą, kad galėjo taip būti, kad Žemė turėjo daugiau palydovų. Kodėl jie išnyko? Mokslininkai vėl daro prielaidą, kad kitų planetų gravitacinis poveikis pakeitė Žemės orbitą, ir taip galėjo destabilizuotis palydovai ir "atšokę" nuo Žemės nutolti į kosmosą.
Taip pat čia parašyta daugiau įdomių faktų, pavyzdžiui apie Žemės palydovo gyvybines funkcijas.

Čia galima pastebėti mūsų planetos, Žemės, palydovo Mėnulio fazės. Paveiksliuke mėnulis sukasi aplink savo ašį ir mes galime stebėti jo kitimą.
Taip pat pateikti metai ir mėnuo, o kartu diena ir laikas (valandos, minutės). Todėl galima stebėti kokiu laiku, kaip atrodo mėnulis.

Šioje svetainėje pavaizduoti 2 Marso palydovai, tai Deimas ir Fobas.
Taip pat paspaudus ant duotų nuorodų galim pamatyti šiuos du besisukančius palydovus iš arčiau.

Šioje svetainėje galima perskaityti straipsnį apie Marso palydovų pavadinimų atsiradimo teoriją. Marsas dėl raudonos spalvos pavadintas romėnų karo dievo vardu. O Fobas ir Deimas nėra su tuo susijęs, nes šie vadai yra graikų karo vardai. Tačiau yra manoma, kad A. Hall ,Marso palydovų išradėjas, šiuos palydovus pavadino Siaubu ir Baime tik dėl to, kad tuo metu turėjo nesutarimu su žmona, nesigilindamas į mitologiją.

Šioje svetainėje pateikti įdomūs faktai apie Jupiterio didžiuosius palydovus. Pavaizduotas vieno iš Jupiterio palydovo paviršius iš arti, didžiausia Jupiterio palydovo (taip pat ir dižiausio Saulės sistemos palydovo) nuotrauka ir keletas kitų palydovų.

Šioje svetainėje pateikti visi 63 Jupiterio palydovai. Svetainėje yra puiki lentelė, kurioje galima sužinoti palydovų atradimo metus (discovery date),atradėjus (discoverer), palydovų nuotolį nuo Jupiterlio (distance from Jupiter) ir kitus įdomius duomenis.

Ganimedas- didžiausias Jupiterio palydovas, kuris matosi iš Žemės net per mėgėjiškus teleskopus. Jo paviršių dengia stora ledo pluta, o ledu, manoma, kad gali būti vandenynas.
Taip pat šiuo pavadinimus yra pavadintas asteroidas.

Šioje nuotraukoje pavaizduota keletas Saturno palydovų. Galima palyginti jų dydžius vieną su kitų. Taip pat pavaizduotas palydovų išsidėstymas nuo planetos, t. y. Saturno.

Titanas- tai neįprastas palydovas, nes tai vienintelis kosminis kūnas, neskaitant Žemės, kurio paviršiuje randama skysčių. Titane esti ežerai, manoma, kad iš skysto metano.
Šis palydovas yra vienas iš dabartinių labiausiai tiriamų kosminių objektų.
Svetainėje pateikta nuotrauka NASA palydovu, galima pamatyti tyvuliuojančius ežerus.

Šioje svetainėje galima pamatyti Urano palydovų nuotraukas, pastebėti ir palyginti jų paviršių, reljefą. Pamatyti kai kuriuos palydovus tiek iš toli, tiek iš arti (pvz.: Miranda iš toli, Miranda iš arti, (3 paveiksliukas))

Šioje svetainėje pateikta visų 13 Neptūno palydovų lentelė. Parašyta jų nuotolis nuo Neptūno (distance to Neptune), masė (mass), skersmuo (diameter), apsisukimo periodas (orbit period).

Čia galime pamatyti vaizdelį-JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos kosminio zondo „Voyager 2“ skrydį virš Neptūno palydovo Tritono. Filmukas trunka tik 46 sekundes, tačiau žiūrėti norėtųsi daugiau ir daugiau, nes nufilmuotas nuostabus ir labai įdomus šio palydovo paviršius.
Nuotraukose matyti Tritono paviršiuje esantys krateriai, plačios lygumos, lavos srautų suformuotos kalvos ir įdubos.

Šis palydovas ir jo palydovai "broliai" (Voyager, Voyager1) yra patys geriausi JAV NASA kosminių tyrimų erdvėlaivių, paleisti iš Žemės. Jie yra bepiločiai. Šie erdvėlaiviai aplankė netik planetas, bet ir palydovus.
Voyager2 atrado Urano palydovus- Kordeliją, Ofeliją, Bianką, Kresidą ir kt., Neptūno palydovus- Najadę, Talasą, Despiną ir kt., Jupiterio palydovus- Adrastėją, Amaltėją ir kt.