Asteroidai - granito ir metalo luitai, už saulės sistemos planetas mažesni dangaus kūnai (100m-1000km skersmens), skriejantys aplink Saulę ar arti jos plokštumos. Didžiausia dalis(± 95%) asteroidų skrieja asteroidų juosta*. Tikslus visų asteroidų skaičius nėra nustatytas, tačiau 2005m. jų užregistruota ± 300,000. Tik 4,17% asteroidų turi pavadinimus, visi kiti yra tam tikrais skaičiais numeruojami.
angliškai - asteroid, rusiškai - астероидов, vokiškai - asteroiden.
*Asteroidų juosta - vieta ties pagrindine Saulės sistemos plokštuma tarp Marso ir Jupiterio orbitų*. Šioje juostoje skrieja 95% visų asteroidų. Orbitų posvyris - 10°.
*Orbita - kelias kosmoso erdvėje, kurio dangaus kūnas juda sukdamasis apink kitą dangaus kūną.
NASA* pateikė naujausius ir tiksliausius duomenis, kad asteroidų, kurie galėtų susidurti su Žeme yra apie 4700(±1500). Prie šių priskiriami ir pavojingi asteroidai. Mokslininkai apskaičiavo, kad pavojų keliantys žemei asteroidai skrieja iki 8mln. km. atstumu nuo žemės esančiomis orbitomis ir yra tinkamo dydžio, kad sukeltų globalaus masto katastrofa. Tokios prognozės padarytos infraraudonųjų spindulių kosminio teleskopo stebėjimo pagalba. Iki 2012 metų rasta tik apie 30% šių dangaus kūnų. Taigi šąrašas šalių, kurios patirtų didžiausią žalą, prarastų daugiausiai gyventojų, jei žemę pasiektų apie 100m. skerskens asteroidas, yra: Kinija, Indonezija, Indija, Japonija, JAV, Filipinai, Italija, Brazilija, Nigerija ir D.Britanija. Įdomu, kad Lietuvos šiame sąraše nėra, bet mokslininkai įspėja, kad tai yra tik prognozės, o tokius įvykius tiksliai nuspėti yra praktiškai neįmanoma.
*NASA - 1958m. įkurta Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (angliškai-National Aeronautics and Space Administration), kuri yra atsakinga už visas žmonijai svarbias kosmoso tyrimo programas.
Šiuo metu asteroidai nėra naudingi, o atvirkščiai, tik pavojingi, tačiau mokslininkai kuria ,atrodo, neįmanomus planus kaip asteroidus paversti naudingais. Mokslininkų tikslas - išgauti naudingas iškasenas(auksas, platina ir t.t) iš artimų Žemei asteroidų, nes, kaip žinia, naudingosios iškasenos Žemėje sparčiai mažėja.
Idėjos planas:
1) Į kosmoso erdvę paleisti pirmuosius privačius teleskopus. jais bus ieškoma šiam projektui tinkančių asteroidų Etapo trukmė apie 21 mėn.
2) Iki 2020 metų naudoti automatinius erdvėlaivius, kurie iš netoli žemės praskriejančių asteroidų išgautų vertingas iškasenas ir raketų kurą.
3) Pargabenti naudingąsias iškases į žemę ir naudoti jas žmonių reikmėms.
Profesionalai apie šį projekta atsliepia neigiamai, nes jis per daug sudėtingas, taip pat brangus. Kadangi projekto išlaidos maždaug 2 kartus viršytų pajamas, todėl į šią idėją žiūrima skeptiškai.
Prie pavojingų asteroidų yra priskiriami tokie, kurie randasi netoli Žemės orbitos arba yra arčiau saulės. Pavojingi asteroidai kelia grėsmę Žemei ir gali su ja susidurti. Labiausiai pavojingi tokie asteroidai, kurių skersmuo yra 100-1000 metrų ir jų sprogimą(smūgį) astoja 1 milijonas mt trotilo* Galimybė, kad tokie pavojingi asteroidai pasieks žemę lygi 1 iš 1,000,000. Tokiu asteroidų viso atrasta 600.
Angliškai - dangerous asteroids, rusiškai опасных астероидов
* Trotilas - cheminis junginys, išrastas 1863m. viena pagrindinių sprogstamųjų medžiagų, kuri naudojama karo pramonėje.
Pavadinimas: Vesta. Skersmuo 500km. Skrieja už Marso(ketvirtoji pagal atstumą nuo Saulės ir septinta pagal dydį Saulės sistemos planeta). Tai VIENINTELIS asteroidas, matomas plika akimi. Šis Vestos paviršiaus žemėlapis sudarytas 1997 m. Paviršius įvairus: gerai matyti kratelis, užėmantis pusę asteroido dydžio. Mėlyna spalva reiškia įdubimus ( tamsiai mėlyna -12km), raudona ir balta spalvos - išklimus( iki 12km). Manoma, kad Vesta susidarė susidurdama su kitu dangaus kūnu (didesniu) ir tokiu būdu skilo pusiau.
Tiksliai pasakyti yra neįmanoma, tačiau nustatyta, kad jeigu asteroidas būtų 1-2km skersmens(pavojingasis asteroidas) Žemėje kiltų gaisrai, dėl dulkių ir dūmų Žemėje keletą menėsių vyrautų naktis ir tamsa. Kiltų galingos audros, uraganai. Susidarytų rūgštieji lietūs dėl įkaitusios atmosferos: deguonis susijungtų su azotu ir sudarytų azoto rūgštį. Dėl didelio tokio lietaus kiekio būtų sunaikinta ar smarkiai pažeista gyvūnija ir augmenija. Jeigu Žemę kliudytų 1-2km skersmens asteroidas jis paliktų apie 200km skersmens kraterį.
1991 m. aptiktas panašus krateris Centrinėje Amerikoje ir Meksikos įlankos dugne. Mokslininkai ištyrę uolienas nustatė, kad toks krateris susidarė prieš 65 mln. metų.
Atsakymas labai paprastas: reikia pakeisti jo skriejimo trajektoriją. Tiesa, reikia numatyti ir tai, kad dalis skilusio asteroido taip pat gali skrieti Žemės link ir būti ne ką mažiau pavojinga. Tačiau kaip tai padaryti? Svarbiausia yra nustatyti, kokia yra asteroido sandara, ar ji kieta, tada galima priimti sprendimus kaip jie skyla ir ko reikia imtis, kad suskaldyti asteroidą. Yra atskleista, kad asteroidų sukimosi greitis priklauso nuo saulės šviesos. Taigi jeigu pavyktų saulės šviesą padidinti(naujausi kovos būdai su asteroidais) tada asteroidas pradėtų suktis greičiau ir pats suskiltų. Svarbiausias faktorius, nuo ko priklauso asteroido skilimas yra jo dydis ir sandara. Taip pat žinomas ir branduolinių raketų kovos būdas. Iš žemės į kosmoso erdvę paleidžiamos galingos raketos, kurios asterodą padalina į keletą mažų dalių. Tokios mažos dalys nepasiektų žemės pavirsiaus, nes atmosferoje sudegtų.
Paviršius neįprastas kitiems asteroidams, lygus. Tai yra dėl to, kad jo vidinės savybės nebūtingos kietai uolienai, o labiau panašios į akmenų šūsnį. Skersmuo - 500 metrų. Šį asteroidą yra aplankęs japonų nepilotuojamas erdvėlaivis Hajabusa, kuris pateisino spėjimus ir paliudijo, kad Itakovos paviršius yra minimaliai nusėtas krateriais(nebūtinga asteroidams) ir yra grublėtas. Šis erdvėlaivis iš Itakovos paviršiaus pririnko grunto pavyzdžių, kurie yra gabenami žemės link ir bus atliekami tyrimai, kodėl šio asteroido paviršius toks neįprastas. Yra spėjama, kad šis asteroidas Žemę pasieks per ateinančius milijonus metų .
1801m. kosminio teleskopo nufotografuotas asteroidas. Skersmuo 930km(pavojingasis asteroidas). Stebėjimai atskleidė Careros asteroido paviršiaus ypatybes. Šis asteroidas turi branduolį, ploną dulkių sluoksnį paviršiuje. Manoma, kad Carera asteroidas yra nesusiformavusios planetos pavyzdys. Įdomu, kad šis asteroidas yra artimiausias žemės tipo planetoms. Žemės tankis yra didesnis nei asteroido, taigi po jo paviršiumi gali slypeti vanduo. Kosminio teleskopo pagalba įžiurima dėmė ant šio asteroido paviršiaus. Careros masė neįprastai maža: 9,33 x 10 dvidešimtuoju laipsniu kilogramu.
Pirmasis,1801 01 01 atrastas, Dž Pjacio Palerme asteroidas Carera. Carera- didžiausias asteroidas Saulės sistemoje*. Skersmuo per pusiaują- 959 km, per ašigalį 907 km(priskiriamas labai pavojingiems asteroidams). Apie ašį apsisuka per 9h ir 6min.
Paladė- 1802m vokiečio Heinricho Olberso atrastas asteroidas. Skersmuo 533km(pavojingasis asteroidas). Apie ašį apsisuka per 7h ir 48min. Esant didžiausiam spindesiui ryškesis 8,0. Paviršius panašus į meteorito.
Juona-1804m Hardingo atrastas asteroidas, kuris apie ašį apsisuka per 7h ir 12min. Didžiausio spindesio metu ryškis siekia 8,7.
Vesta- antras pagal dydį asteroidas asteroidų žiede. Skersmuo 530 km. Temperatūra nuo -20 °C vasarą iki -190 °C žiemą. Asteoidas sukasi maždaug 4 kartus greičiau nei Žemė.
Astrėja - asteroidų žiedo asteroidas, 1845m atrastas Karlo Ludwigo Hencko(Astronomas mėgėjas, profesija paštininkas). sudėtis - geležis - nikelio mišinys su magnio silikatais. Tankis 2,7 g/cm³
*Saulės sistema -sistema, sudaryta iš pagrindinio jos kūno, Saulės, ir aplink ją skriejančių dangaus kūnų: 8 planetų(Merkurijus, Venera, Žemė, Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas) ir 3 nykštukinių planetų.
Sumanytojai: NASA tyrimų centro mokslininkai. Ideja: pakeisti asteroido skriejimo trajektoriją be branduolinių sprogimų. Kaip tai bus daroma? Kosminis erdvėlaivis kosmoso erdvėje ant asteroido užpurkš tamsių ar šviesių dažų. Dėl to viena asteroido pusė įkais labiau (juoda spalva "traukia" šviesą) nei kita. Tokiu būdu būtų padidinta reaktyvinė jega, kuri paspartintų asteroido orbitos pokyčius. Ši idėja bus išbandyta 2029 ir 2036 metais, kaip prie Žemės priartės asteroidas Apofis (skersmuo 270m) (nepavojingasis asteroidas). Reikalingi specialūs dažai šiai idejai įgyvendinti - elektorstatiniai dažai. Ši misija vadinama "Apophis Mitigation Technology Mission" (lietuviškai Apophio sušvelninimo technologijos misija) bus pradėta vykdyti 2021 metais.
Kas? NASA mokslininkai. Mokslininkai nustatė, kad yra dvi galimybės vykdyti kasinėjimus asteroide - siųsti žmonės erdvėlaivyje, kurie rinktų asteroido paviršiaus pavyzdžius, taip pat siųti automatiškai valdomą kosminį įrenginį, kuris valdomas specialistų asteroidą kasinėtų , esant galimybei pargabentų arčiau Žemės.
Kodel? Tokie kasinėjimai būtų naudingi jeigu pavyktų rasti vandens, metalų ir deguonies, kurie padėtų tolimesnei dangaus kūnų tyrimų raidai. Kosmose erdvėlaiviai pasipildytų kuro bakus, būtų galimybė statyti kosmines stotis. Taip pat esant būtinybei tokius išteklius būtų galima pargabenti į Žemę.
Kiek kainuotų? Preliminari kaina - 2,6 mlrd. JAV dolerių, už kuriuos būtų galimą į kosmoso erdvę iššiųsti kosminį aparatą, kurio galimybes išties stulbinančios: šis aparatas galėtų pagauti asteroidą, sveriantį iki 500 tonų ir 7 metrų skermens.
Nauda: Pasiteisinus tokiems kasinėjimams žmonija turėtų galimybę pasiekti tolimesnius dangaus kūnus nei Mėnulis, kadangi būtų galima pasipildyti kuro bakus ir keliauti tolyn.
Kada? Preliminari data - 2016 m.
Šioje nuotraukoje matote kaip atrodo kiekvienos planetos orbita*. 6 numeriu pažymėta asteroidų juosta, kurioje aptinkama 95% visų asteroidų. Taigi galime daryti išvadą, kad Žemei, Marsui, Venerai, Merkurijui yra didžiausia tikimybė būti kliudomiems asteroidų. Šioje nuotraukoje puikiai pavaizduota kaip juda asteroidai, kad tai nėra tiesi eiga, jie juda tam tikromis trajektorijomis, panašiai, kaip Žemė juda aplink Saulę.
Orbita*- Kreivė erdvėje, kuria pavaizduojama tam tikro kosmonio kūno judėjimo trajektoriją.
Vieta: Molėtų observatorija* Koordinatės: Ilguma: R 25° 33' 48.0" Platuma: Š 55° 18' 57.5" Mokslas, aprašantis dangaus kūnų tyrinėjimą - astronomija. Lietuvoje yra trys modernios observatorijos - Molėtų, Vilniaus ir Šiaulių. Molėtų observatorijoje yra moderniausi baltijos šalyse teleskopai, kurių dėka galima stebėti tiek asteroidus, tiek visus kitus dangaus kūnus. Nuorodoje pavaizduoti Lietuvos turimi teleskopai, kiekvienas skirtingo skersmens.(65,63,51/31 cm)
*Observatorija - speciali įstaiga, kuri specializuojasi dangaus kūnų stebėjime ir tyrinėjime įvairių kosminių, atmosferos ir žemės reiškinių aiškinime.
2002 m. Asteroidas 2001 YB5(skersmuo apie 300m) praskriejo pro Žemę kiek daugiau nei dvigubai toliau už skriejantį Mėnulį(Žemės gamtinis palydovas). Mokslininkai pateikė prognozes, kad jei šis asteroidas būtų pasiekęs Žemę būtų kilusi didelė cunamio banga ar kelių šimtų kilometrų spinduliu aplink ta vietą viskas būtų sunaikinta.
2006 m. Asteroidas 2004 XP14(skersmuo apie 800m) praskrido panašiu kaip Mėnulio orbita astumu. Jei šis asteroidas būtų pasiekęs Žemę, būtų kilus grėsmė visai žmonijai. Atrastas prieš dviejus metus iki praskridimo arti žemės, tai parodo, kad asteroidai yra neprognozuojami.
2008m. Asteroidas 2008 CT1 (skersmuo vos 10m) prasilenkė su Žeme vos 135 tūkst. km astumu. Tai nepavojingasis asteroidas.
2009m. Asteroidas 2009 DD45(skersmuo 70m) praskriejo perpus mažiau nei 135tūkst. km astumas.
Asteroidai 2001 YB5, XP14 yra priskiriami prie labai pavojingų asteroidų.
*Asteroidas, pavadintas raidžių ar skaičių deriniu, kuriame taip pat yra įžvelgiami metai, tie metai nurodo datą, kada buvo atrastas asteroidas.
15 items | 20 visits
Darbo tikslas: paaiškinti kas yra asteroidai ir kaip jie rūšiuojami, kokia yra jų grėsmė(nauda) žemei, kas yra daroma, kad jie nepasiektų žemės. Supažindinsiu kaip yra ieškomi asteroidai. Pateiksiu keletą asteroidų nuotraukų su paaiškinimais. Naujausi kovojimo būdai su asteroidais. Šalys, kurioms ...
Updated on May 28, 12
Created on May 25, 12
Category: Science
URL:
